„Surink mane” skamba kaip prašymas ir kaip diagnozė vienu metu – figūra jau nebeišlaiko savęs vientisai, ji byra, o raudonos linijos yra tos vietos, kuriose reikėtų siūlo, rankos, ar tiesiog kito žvilgsnio, kad būtų surinkta iš naujo. Tai paveikslas apie trapumą, kuris groja muziką net tada, kai pats yra ant subyrėjimo ribos. Muzika, kylanti iš fleitos, ir šviesa, sklindanti iš pačios figūros, susilieja į vieną mintį – deimantas švyti stipriausiai tada, kai jį apšviečia iš vidaus.
Ričardo Malašičevo kalbantys paveikslai patraukia ne kiekvieno dėmesį. Tačiau jie tiems, kurie mato „už vaizdo“. Mato giliau, mąsto, kas tai?.. Pavadinimas neapsprendžia paveikslo, tai tik įvadas galbūt į tai, kas galėtų būti. Mums tai gali būti vienoks pavadinimas, o kitam žmogui – visiškai kitokia asociacija. Jie ypatingi tuo, kad kiekvienas žmogus juose mato per savo prizmę, savo vidų, per savo vidines akis, jausmus. Ir kiekvienas atranda kažką savito…
Autorius: Ričardas Malašičevas.
Technika – drobė, aliejus.
Dydis: 70×90 cm.
Sukūrimo metai: 2015.























Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.